Etnokultūros svarba ikimokykliniame ugdyme
Etninė kultūra – tai ilgaamžė mūsų senolių patirtis, kuri perduodama iš kartos į kartą. Senovės tradicijos padeda nepamiršti tautos šaknų. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, dainuodami lietuviškas dainas, sekdami pasakas, taikydami patarles, priežodžius, mįsles, stebėdami gamtą, realiame gyvenime mes išlaikome tautos paveldą. Etninė kultūra lavina vaiko vaizduotę, žadina šiltus jausmus savo tarmei, skatina formuotis tautinei savimonei ir skatina vaiko kompetencijų plėtrą ir padeda ugdyti vaiko bendrąsias kompetencijas:
- padeda vaikui suvokti savo vaidmenį šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos gyvenime, skatina perimti paprotines elgesio normas, puoselėti ir tęsti socialinėje terpėje susiformavusias tradicijas, suvokti jų kaitą ir dėsningumus;
- tautosakos panaudojimas ugdymui(si) plečia ir gilina intuityvų vaiko supratimą apie gimtosios kalbos (ir tarmės) savitumą, ugdo meilę ir pagarbą gimtajam žodžiui, nuo mažens moko gyvos, turtingos ir vaizdingos kalbos;
- per etnokultūrinį ugdymą vaikai išsamiau susipažįsta su etninės kultūros vertybėmis ir reiškiniais, suvokia ir įsisąmonina iš kartos į kartą perduodamą senolių išmintį. Vaikai skatinami domėtis savo šeimos ir giminės tradicijomis, bendruomeniniais papročiais, tradiciniais amatais ir juos puoselėjančiais žmonėmis, gamtine ir kultūrine aplinka, praeities ir dabarties įvykiais, tautos vertybėmis, kitų tautų ir šalių kultūrine įvairove;
- klausydamiesi įvairių tautosakos žanrų, vaikai palaipsniui ima suvokti jų vertę ir grožį, pajaučia poreikį ir malonumą išreikšti save juos atlikdami, improvizuodami, kurdami;
- ugdymo procese vaikai supažindinami su tradicinėje kultūroje gyvavusiais sveikatos tausojimo papročiais, liaudies medicina. Ugdoma pagarba vienam iš seniausių ir pagrindinių maisto produktų – ruginei duonai, kuri nuo seno laikyta šventa.