Menu Close

Logopedo veikla

LOGOPEDO VEIKLA DARŽELYJE 2021-2022 mokslo metais

Šiais 2021–2022 m. m. logopedo pagalba teikiama 82 vaikams, turintiems kalbos, kalbėjimo ir kitus komunikacijos sutrikimus. Darželyje dirba trys logopedės: Modesta Miliauskienė, Vida Stončienė, Vilma Zeleckienė.

Svarbiausia sąlyga, kad vaikas įgytų gerą gimtosios kalbos sandaros

suvokimą – tinkama kalbinė aplinka. Vaikas turi nuolat girdėti

turtingą, raiškią, vaizdingą, gyvą suaugusiųjų kalbą.

Patarimai tėveliams, kaip lavinti vaikų kalbą:

  • Bendraukite su vaiku.
  • Vaikas turi girdėti gražią, taisyklingą kalbą. Suaugusiųjų kalba tampa vaikui pavyzdžiu. Niekada nekalbėkite „vaikų kalba“.
  • Skaitykite kartu knygeles ir vėliau jas aptarkite.
  • Klausykite muzikos, garso įrašų, pasakų, dainuokite, nes šie įgūdžiai turi tiesioginę įtaką vaikų kalbinės klausos ir tarties tobulėjimui.
  • Vaiko dėmesį patraukia nauji žaislai, žaidimai. Pasinaudokite jo susidomėjimu. Aptarkite, koks tai žaislas, ką su juo galima veikti.
  • Kalbėkite su vaiku apie jo pomėgius.
  • Lavinkite pojūčius, kurie leidžia pažinti pasaulį: šviesą, formą, spalvą, garsą, prisilietimą, skonį, kvapą…
  • Žaiskite žaidimus, kurie lavina vaiko mąstymą, dėmesį, atmintį (įvairių užduočių žurnaluose bei knygose vaikams).
  • Skatinkite vaiką piešti, konstruoti, lipdyti, karpyti, varstyti, dėlioti… (lavinant pirštukus – lavėja kalba).
  • Rankų pirštukų žaidimai – ne tik puikus būdas paskatinti vaiką kalbėti, bet ir smagi pramoga.
  • Žaiskite žaidimus, kurie lavina vaiko kalbą: „Suplok, išgirdęs garsą“, „Pasakyk pirmą žodžio garsą“, „Užbaik sakinį“, „Apibūdink daiktą“ ir t. t.
  • Paaiškinkite vaikams nesuprantamų žodžių reikšmes.
  • Lankykite kartu su vaiku spektaklius, parodas, koncertus ir kt. Tegu jis supranta, kad bendra veikla – irgi bendravimo būdas.

 

 

MOTORIKOS LAVINIMAS IR KALBA

Mylinčių tėvų dėmesys, jauki namų aplinka – puikios sąlygos vaiko kalbos įgūdžių aktyvinimui.

Vaiko kalbos raida pasižymi tam tikru nuoseklumu, todėl vaiką pradėti ugdyti reikia jau nuo pat kūdikystės. Nustatyta, kad pirštų miklumas tiesiogiai susijęs su sklandžia vaiko kalba. Kai tobulėja rankų judesiai, vaikas vystosi visapusiškai. Galvos smegenų centrai, reguliuojantys kalbą, ir centrai, reguliuojantys rankų pirštų judesius, yra visai šalia ir daro įtaką vieni kitų veiklai.

Smulkioji motorika – tai pirštų, delno, riešo, koordinuoti akių ir rankos judesiai.  Galvos smegenys (jų žievė), rankos (pirštų  galiukai) ir artikuliacinis aparatas (lūpų, apatinio žandikaulio ir liežuvio judesiai kalbant) yra tiesiogiai susiję. Todėl yra siūloma pradėti mankštinti vos kelių mėnesių kūdikių pirštelius. Vėliau, augant vaikui, taip pat labai svarbu, kad jis užsiimtų lavinančia veikla. Smulkioji motorika yra lavinama įvairiais būdais: lipdant, piešiant, spalvinant paveikslėlius, konstruojant lego žaidimus, dėliones, mozaikas, varstant batų raištelius, segant sagas, varstant į skylutes, kerpant, klijuojant ir t.t.

Reikia nepamiršti lavinti vaiko smulkiosios motorikos – vaikas turi kiek įmanoma daugiau dirbti savo mažais ir dar nepaklusniais pirštukais. Veikla turi atitikti vaiko amžių, mažyliui turi būti įdomu ir ne per sunku. Pradėti nuo paprasčiausių pratimukų: delniukų masažo, glostymo, patrynimo, katučių, o tik vėliau pereiti prie sunkesnių, kūrybingumo ir atidumo reikalaujančių užduočių.

Kadangi skiriasi vaikų temperamentas, tai ir užduotys turėtų būti skirtingos. Vaikams krapštukams galima duoti užduotėlių, kuriose kažką reikia iškirpti, suverti ir panašiai. Tačiau aktyvius vaikus auginantiems tėveliams reikia parodyti daugiau iniciatyvos ir išmanumo. Tėvai turėtų patys įsitraukti į žaidimą: ropoti, dainuoti, žaisti, dėlioti. Matydamas patenkintą mamą ar tėtį, vaikas pats įsitrauks į veiklą. Viskas turi būti lyg smagus bendras žaidimas.

Nepakeičiami yra pirštukų žaidimai, atėję iš senojo lietuvių liaudies folkloro.  Jau mūsų promočiutės suprato, kad žaidimas „Virė virė košę“, „Pirštukai-nykštukai, kur tu buvai?“ skirti rankų delniukų masažui. Tokie pirštukų žaidimai nieko nekainuoja (na, tik lašelį mamos fantazijos). Be to juos žaisti galima ne tik namuose, bet ir gamtoje, važiuojant automobiliu ar laukiant eilės prie gydytojo kabineto.

Ikimokykliniame amžiuje labai naudinga lipdyti, spalvinti, vedžioti, piešti. Labai padeda piešimas pirštais. Parduotuvėse yra pirkti specialiai tam skirtų dažų, kurie yra nepavojingi vaikučio sveikatai ir lengvai nuplaunami. Su vyresnėliais siūloma išbandyti šešėlių teatrą, žaidimus su mozaikomis, karolių vėrimą ant virvutės.

 Namų aplinkoje galima rasti labai daug naudingų daiktų ir užsiėmimų, kartu su vaiku galima varstyti ir rišti batus. Labai naudingas – sagų, užtrauktukų, spaustukų, segtukų segimas. Suaugusieji turi parodyti ne tik judesį, bet ir padėti vaiko rankomis jį atlikti.

Virtuvėje taip pat galima rasti labai daug naudingų užsiėmimų. Tarkim, verti tuščiavidurius makaronus, ar ant plastilinu aplipdyto stiklainio įspausti įvairias kruopas, žirnius bei pupas. Atsukti ir užsukti indelių dangtelius. Padėti mamai pamaišyti, paminkyti, pakabinti ir įberti smulkių produktų.

Reikia nepamiršti trimečio ir vyresnio vaiko supažindinti su žirklėmis. Žirklutės turi būti pritaikytos vaikams. Jei žirklių žiedus suimsite kartu su vaikelio piršteliais ir iškirpsite kokias nors figūras – bus puiki rankų treniruotė. Pamažu lavės ir vaiko sugebėjimas reguliuoti savo judesių tikslumą ir stiprumą.

Vaikai, kuriems ankstyvajame amžiuje sudarytos palankios sąlygos mankštinti pirštus, greičiau pradeda taisyklingai kalbėti, geriau artikuliuoti garsus. Būtina lavinti abiejų rankų pirštus ir plaštakas. O liesdamas rankomis skirtingas medžiagas, vaikas kaupia skirtingą sensorinį patyrimą. Įvairūs rankų žaidimai – ir puiki pramoga, ir efektyvus būdas, skatinantis vaiką kalbėti.

LOGOPEDO VEIKLA DARŽELYJE 2019-2020 mokslo metais

Logopedas teikia kryptingą, efektyvią ir nuoseklią  pagalbą vaikams, turintiems kalbos,  kalbėjimo ir kitus komunikacijos sutrikimus.

Logopedo funkcijos

  • Įvertinti vaikų kalbos raidos ypatumus, nustatyti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus, specialiuosius ugdymosi poreikius.
  • Sudaryti individualias, pogrupines ir grupines kalbos ugdymo ir sutrikimų šalinimo programas.
  • Įveikti vaikų kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus.
  • Bendradarbiauti su pedagogais, tėvais, bei teikti jiems metodinę pagalbą.
  • Supažindinti tėvus su vaikų kalbos sutrikimų priežastimis, korekcinio darbo metodais ir būdais, teikti konsultacijas darbui namuose su vaiku.
  • Esant reikalui, vaikus siusti į PPT ir pas gydytoją specialistą tyrimui, konsultacijai.
  • Taikyti savo darbe logopedijos naujoves, kelti kvalifikaciją.

Uždaviniai:

  • Garsų tarimo tikslinimas.
  • Artikuliacinio aparato ir smulkiosios motorikos lavinimas.
  • Foneminės klausos lavinimas.
  • Garsinės analizės bei sintezės įgūdžių formavimas.
  • Pasyviojo ir aktyviojo žodyno turtinimas.
  • Rišliosios kalbos ugdymas.
  • Gramatiškai taisyklingos kalbos lavinimas.
  • Regimųjų, erdvės, laiko bei kitų suvokimų ugdymas.
  • Mąstymo, atminties, dėmesio, pastabumo lavinimas.

Šiais 2019–2020 mokslo metais logopedo pagalba teikiama 80 vaikų, turinčių kalbos, kalbėjimo ir kitus komunikacijos sutrikimus.

Kvalifikuotą, nuoseklią logopedinę pagalbą teikia trys logopedės: Vilma Zeleckienė, Vida Stončienė, Danutė Eičinienė.

Pagalba teikiama 4–6 metų amžiaus vaikams. Logopedės teikia pagalbą ne tik kabinete individualiai ir pogrupiuose (2–3 vaikai), bet veda kalbos ugdymo valandėles 2–3 metų amžiaus vaikų grupėse.

Smulkiosios motorikos lavinimas nuo 3 m.

  • Labirintai (galite rasti internete, arba patys nubraižyti). Tegu vaikas  veda pieštuku arba piršteliu. Kad  būtų įdomiau,  prigalvokime pasakojimų, pasakų. Kur veda šis kelias, pas ką ir t.t.
  • Pasidarykite vėrinį. Verkite makaronus, sagas, karoliukus  ir t.t. Pradėkite nuo didesnių skylučių, taip mažyliui bus įdomiau, po to  verkite  vis smulkesnius daiktus.
  • Pieškite kartu įvairias linijas, po truputį užduotis duokite sudėtingesnes.
  • Jau nuo trejų metų galite kirpti žirklėmis  (žirklių galai turi būti suapvalinti). Kirpkite nesudėtingas formas, po to priklijuokite ant popieriaus.
  • Duokite vaikui krepšį su skalbinių segtukais. Paimkite segtuką trimis pirštais, prisekite, paprašykite, kad ir Jūsų mažylis taip pat padarytų.
  • Paprašykite mažylio prisegti  raudonus skalbinių segtukus (pagal pavyzdį), po to  kitos spalvos ir t.t.
  • Vaišės. Kartu su vaiku nulipdykite iš plastilino pyragaičius, riestainius ir kt., papuoškite karoliukais, kruopomis. Iš kartono iškirpkite lėkštutes, tegu mažylis sudeda vaišes.

 

Pažaiskite su mažyliu pirštukų žaidimus

Pirštukai miega 

Šitas pirštukas nori miegelio. Šitas – atsigulė jau į lovelę. Šiam pirštukui akys merkias. Šis pirštukas miega, knarkia. Ššš… Tu, mažyli, būk tylus, Nes gali pažadint broliukus.

Kalbėti vaikai išmoksta bendraudami su suaugusiais, pamėgdžiodami juos, todėl suaugusiųjų kalba turi būti aiški, pakankamai lėta, kalbant su vaiku, žiūrima jam į akis.

  •  Leiskite patiems vaikams reikšti savo mintis, jausmus, skaitykite vaikams
    knygeles.
  • Sudarykite situacijas, skatinančias vaiką kalbėti.
  • Įvardinti ir apibūdinti daiktų savybes, jų paskirtį.
  • Apibūdinti veiksmus, susijusius su vaiko aplinka, ir paaiškinti, kodėl ir kaip tie
    veiksmai vyksta.
  • Pasakyti, kas vyko praeityje ar kas vyks ateityje.
  • Pasakoti paprastas istorijas, užduoti klausimus, prašant apibūdinti žmones,
    vietas ir įvykius.
  • Išreikšti jausmus ar nuomones.
  • Mokykite vaikus lyginti daiktus, aptarkite daiktų panašumus ir skirtumus.
  • Prašomi atsakyti pilnu sakiniu, vaikai išmoksta atsakinėti sakiniais.
  • Nepamirškite paskatinti vaikų, pasidžiaugti kartu su jais.
  • Vaikščiodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir
    pan…
  • Skatinkite vaiką papasakoti apie tai, ką jis mato ir jaučia. Apibūdindami
    daiktą, visada nurodykite jo spalvą.

 

Tarptautinis ilgalaikis prevencinis projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“

2020–2021 mokslo metais prevencinis projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą“ buvo plėtojamas vykdant projektinę veiklą „Žaidžiame kalbą kartu“ ankstyvojo amžiaus 2A „Viščiukų“ ir 2B „Kačiukų“ grupėse su 2–-3 metų vaikais. Veiklų metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas smulkiosios ir bendrosios motorikos lavinimui, kvėpavimo pratimams, foneminės klausos lavinimui, visapusiškam kalbiniam ugdymui(si).

Veiklose pasitelkti įvairūs pirštukų lavinimo žaidimukai, dainelės, eilėraščiai, pasakos, judėjimą skatinančios veiklos, gamtinė medžiaga,  pedagogų ir tėvelių kurtos vaizdinės bei mokomosios priemonės, žaidimai. Mažieji projekto dalyviai viso to mokėsi ne tik grupės veikloje, bet per muzikinius užsiėmimus, kūno kultūros pamokėlėse  ir su tėveliais namuose.

Plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystę, projektą Mažeikių lopšelyje-darželyje „Eglutė“ įgyvendino 2A „Viščiukų“ ir 2B „Kačiukų“ grupių mokytojos Giedrė Puzinienė, Lina Bružienė ir logopedė Vida Stončienė.

 

Projekto tikslas

Sudaryti palankias sąlygas vaikų kalbos sutrikimų prevencijai taikyti ankstyvajame amžiuje lavinant smukliąją motoriką, girdimąjį suvokimą, mokant taisyklingai kvėpuoti, bei žaidimų pagalba atlikti artikuliacinę mankštą, taikant alternatyvius ir kūrybiškus metodus.

 

Projekto uždaviniai

  • Ieškoti įvairių prevencinių darbo būdų, siekiant sėkmingos kalbos, geros sveikatos, pozityvios (laimingos) asmenybės ankstyvajame amžiuje.
  • Skatinti nuolat mankštinti vaiko rankų pirštelius, lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką, kalbą, girdimąjį suvokimą, vaizduotę, koordinaciją, mąstymą, kūrybingumą ir t.t.
    • Siekti glaudaus bendravimo (tėvai- vaikas-mokytojai).
    • Siekti, kad vaikai išgyventų džiaugsmą, pasitenkinimą organizuojama veikla, o tėvai – pasidžiaugtų gerais rezultatais.
    • Teikti tėvams rekomendacijas apie ankstyvąjį vaikų kalbinį ugdymą.

Skip to content