Psichologo veikla:
♦ rūpintis vaikų psichine sveikata ir reikalingų psichologinių ugdymo sąlygų sudarymu;
♦ dirbti su elgesio, emocinių, bendravimo sunkumų bei kitų sunkumų turinčiais vaikais;
♦ teikti psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (globėjams), mokytojams psichologiniais klausimais;
♦ teikti rekomendacijas dėl vaikų ugdymo tėvams (globėjams) ir mokytojams;
♦ organizuoti tėvų ir mokytojų psichologinį švietimą;
♦ bendradarbiauti su mokytojais, specialiuoju pedagogu, logopedu, socialiniu pedagogu ir kitais su ugdytiniais dirbančiais specialistais, numatyti ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus ir dalyvauti Vaiko gerovės komisijos veikloje.
♦ padėti mokytojams ir tėvams (globėjams) vaiko ugdymo ir auklėjimo programą adaptuoti sava, įtraukdama vaiką į jam prieinamas ir įdomias veiklos formas, kurios skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, individualumo ir yra daugiausia nulemtos suaugusio žmogaus patirties, žinių ir įgūdžių.
♦ padėti suprasti mokytojams ir tėvams, kas vyksta su jų vaiku ir su juo pačiu. Dirbti tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais nustatant sunkumus ir kartu ieškoti naujų galimybių.
Su kokiais sunkumais dirba psichologė?
- Socialinės situacijos arba adaptacijos sunkumai (tėvų skyrybos, patėvio ar pamotės ir jų vaikų atsikraustymas į namus, brolio ar sesers gimimas, persikraustymas gyventi į kitą vietą, mokyklos pakeitimas, artimo žmogaus mirtis, seksualinės ar psichinės prievartos prieš vaiką atvejai, sunki liga);
- Emociniai sunkumai (nuotaikų svyravimai, liūdesys, baimės, kaprizingumas, padidėjęs jautrumas, užsispyrimas ir kt.);
- Elgesio sunkumai (nesilaiko tėvų ir mokytojų nurodymų, susitarimų, dažnai prieštarauja, ginčijasi su tėvais, rėkia ant kitų, tyčia gąsdina kitus, paima kitų daiktus neatsiklausę, tyčia gadina daiktus, muša vaikus, skriaudžia gyvūnus, agresija, pykčio protrūkiai);
- Bendravimo su bendraamžiais sunkumai (nesiseka bendrauti su žmonėmis, visai nenori su niekuo bendrauti, bendrauti nori, bet nemoka, neturi draugų, jaučiasi atstumti);
- Mokymosi sunkumai (sunku susikaupti, sunku suprasti, ką aiškina mokytojas, nėra motyvacijos nepasitiki savimi);
- Šeimos santykių sunkumai (labai nesutaria su tėvais ar su savo broliais ar seserimis: jie vis nepasidalina žaislais, trukdo vienas kitam žaisti ar mokytis, atima kito daiktus, pešasi, mušasi vienas su kitu);
- Tėvų bejėgiškumas, situacijos kontrolės praradimas.
Kartu ieškokite naujų galimybių, kas motyvuoja jūsų vaiką, įvertinimo būdų, kurie Jūsų vaikui reikšmingi (žodinis pagyrimas, apkabinimas, lipdukai su mėgstamais herojais).
Dalyvaujame socialinio emocinio ugdymo programose ir mokomės pažinti vieni kitus:
- Draugiška SEU Olimpiada „Dramblys“– ugdome penkias kompetencijas: atsakingų sprendimų priėmimą, savimonę, savitvardą, socialinio sąmoningumo ir tarpusavio santykius.
- „Zipio draugai“ – socialinių gebėjimų ugdymo programa priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniams, kai siekiame padėti vaikams įgyti socialinių emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus.
- Socialinis emocinis projektas ,,Liečiu – jaučiu Tave“ – mokomės nusiraminimo atsipalaidavimo būdų, pajausti ir suprasti savo, draugo emocijas.
- Respublikinis socialinis emocinis ugdymo projektas „Jausmoteka“– pasitelkiant patrauklias veiklų idėjas, žaismės ir patyriminio ugdymo būdus, stipriname ugdytinių socialines ir emocines kompetencijas.
Vaiko sensorinių (jutiminių) sistemų per kurias pažįsta pasaulį bei save yra aštuonios (plačiau apie tai skaitykite) -> Vaikams svarbi sensorika