Muzika turi didžiulį poveikį vaikui, nepriklausomai nuo to, ar ji jam patinka, ar ne. Ar muzikos klausosi, ją atlieka, ar ji skamba fone užsiimant kita veikla – vaikas sąmoningai arba nesąmoningai į ją reaguoja. Fiziniu požiūriu muzika – garsas t. y. mechaniniai virpesiai, kurie po sudėtingos transformacijos virsta nerviniais impulsais. Muzika turi įtakos psichinei vaiko veiklai, stimuliuoja kognityvines jo reakcijas:
- atgaivina prisiminimus;
- aktyvina mąstymą ir atmintį;
- skatina dėmesį, pažinumą;
- žadina vaizdinius, asociacijas;
- reliatyviai keičia laiko ir erdvės patyrimą ir suvokimą.
Visaverčiam muzikiniam vaiko lavinimui pasitelkiamas kompleksinis muzikinis ugdymas, kurio pagrindą sudaro muzikos klausymas, dainavimas, ritmika, muzikos kūryba bei grojimas. Šie komponentai ne tik lavina vaiko muzikinius gebėjimus, bet ir atskleidžia jo gabumus, t.y. identifikuojamas talentas muzikai. Pastebėjus tokius vaikus, jiems taikomos diferencijuotos bei individualizuotos užduotys muzikinių užsiėmimu metu:
- solinės partijos;
- grojimas melodiniais ar sudėtingesniais perkusiniais instrumentais;
- dirigavimo pagrindai ansamblinės sudėties kolektyvui;
- sudaromi sudėtingesni ritminiai pratimai;
- prašoma teikti pasiūlymus dėl tam tikrų muzikinių užduočių atlikimo;
- sudaroma laisvė improvizacinių motyvų kūrimui.
Taip pat, tokiems vaikams sudaromos sąlygos papildomam muzikiniam ugdymui, ypač vokalo lavinimui, koncertinei vaikų veiklai. Atpažinus muzikai gabų vaiką, informuojami mokytojai, tėvai, kurie nukreipiami tolimesnei neformaliojo ugdymo veiklai, per kurią toliau plėtosis vaiko talentas muzikai.